- kratyklė
- kratỹklė dkt.
.
.
kratyklė — kratỹklė sf. (2) K, DŽ, kratyklė̃ (4) Kv 1. žr. kratiklis 1: Virbalas arba iešmas, su kuriuo krato pakulas, bus kratỹklė J. Kratyklė̃ – žabas vilnoms, linams kratyti prieš verpiant J. Buvo tokia kratyklė̃ – lazdelė iškratyti dulkes, spalius Prk … Dictionary of the Lithuanian Language